Olyka
Olyka – miesto tipo gyvenvietė Ukrainoje, Voluinės srityje, į rytus nuo Lucko, kelių į Rivnę, Dubną ir Lucką sankirtoje.
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1149 m. kaip įtvirtintas miestelis Čemerinas Putilovkos ir Oseništės upelių santakoje. Vėliau išsiplėtęs miestelis pradėtas vadinti netoliese tekėjusio upelio Olykos vardu. Pirmasis 1433 m. dokumentuose paminėtas dvaro savininkas Lenka Zarubičius.
1460 m. Trakų vaivada ir Lucko seniūnas Petras Manvydas miestelyje pastatė Petro ir Povilo bažnyčią, seniausią Volynės srityje. Po jo mirties Olyka atiteko Onai Manvydaitei, ištekėjusiai už Kiškos. Kai 1514 m. Olykos dvaro paveldėtoja Ona Kiškaitė ištekėjo už Lietuvos Didžiosios kunigaikštystė didiko Jono Radvilos, Olyka tapo Radvilų giminės, Olykos – Nesvyžiaus linijos dvaru.
Pirmasis dvaro paveldėtojas Mikalojus Radvila Juodasis 1547 m. iš Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščio titulą, kurį 1549 m. patvirtino ir karalius Žygimantas Augustas.
1654 m. miesteliui suteiktos Magdeburgo teisės. Mieste buvo įsteigta kolegija. 1702 m. miestą sudegino švedai. 1793 m. Olyka atiteko Rusijai. Paskutinis tiesioginis Olykos paveldėtojas buvo Napoleono armijos pulkininkas Dominykas Radvila (1786-1813) m. 1814 m. Olyka perduota valdyti Klecko majorato valdytojui Antanui Radvilai (1775–1832 m.) Tačiau po gaisrų ir karų miestelis nebeatsigavo, nes prekybos centrai persikėlė į Rusijos gilumą. 1838 m. sugriuvo kolegijos ir seminarijos rūmai, 1870 m. sudegė rotušė su visu miesto archyvu. Paskutinis Olykos valdytojas Jonušas Pranciškus Radvila, 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo suimtas, o po karo apsigyveno Lenkijoje.
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1149 m. kaip įtvirtintas miestelis Čemerinas Putilovkos ir Oseništės upelių santakoje. Vėliau išsiplėtęs miestelis pradėtas vadinti netoliese tekėjusio upelio Olykos vardu. Pirmasis 1433 m. dokumentuose paminėtas dvaro savininkas Lenka Zarubičius.
1460 m. Trakų vaivada ir Lucko seniūnas Petras Manvydas miestelyje pastatė Petro ir Povilo bažnyčią, seniausią Volynės srityje. Po jo mirties Olyka atiteko Onai Manvydaitei, ištekėjusiai už Kiškos. Kai 1514 m. Olykos dvaro paveldėtoja Ona Kiškaitė ištekėjo už Lietuvos Didžiosios kunigaikštystė didiko Jono Radvilos, Olyka tapo Radvilų giminės, Olykos – Nesvyžiaus linijos dvaru.
Pirmasis dvaro paveldėtojas Mikalojus Radvila Juodasis 1547 m. iš Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščio titulą, kurį 1549 m. patvirtino ir karalius Žygimantas Augustas.
1654 m. miesteliui suteiktos Magdeburgo teisės. Mieste buvo įsteigta kolegija. 1702 m. miestą sudegino švedai. 1793 m. Olyka atiteko Rusijai. Paskutinis tiesioginis Olykos paveldėtojas buvo Napoleono armijos pulkininkas Dominykas Radvila (1786-1813) m. 1814 m. Olyka perduota valdyti Klecko majorato valdytojui Antanui Radvilai (1775–1832 m.) Tačiau po gaisrų ir karų miestelis nebeatsigavo, nes prekybos centrai persikėlė į Rusijos gilumą. 1838 m. sugriuvo kolegijos ir seminarijos rūmai, 1870 m. sudegė rotušė su visu miesto archyvu. Paskutinis Olykos valdytojas Jonušas Pranciškus Radvila, 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo suimtas, o po karo apsigyveno Lenkijoje.
Žemėlapis - Olyka
Žemėlapis
Šalis - Ukraina
Ukrainos vėliava |
Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, iki Liublino unijos buvo jos dalimi., o XVIII a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
UAH | Grivina (Ukrainian hryvnia) | â‚´ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
PL | Lenkų kalba (Polish language) |
RU | Rusų kalba (Russian language) |
UK | Ukrainiečių kalba (Ukrainian language) |
HU | Vengrų kalba (Hungarian language) |